Rūta yra Rūta

Valgymas ir maistas man visada buvo emocija, nuotykis ir potyris. Daugiau nei išgyvenimui skirtas dalykas (be abejo, dėl to esu labai dėkinga dievams ir tėvams, kurie man suteikė galimybę nekovoti dėl maisto). Todėl man visada būdavo ir yra svarbu išbandyti kažką naujo, bet tuo pačiu prisiminti kažką, kiek įmanoma daugiau iš to, ką gamino mano močiutė ir tebegamina mama, ką gamindavome su mama ir sese kartu, eksperimentuodamos toje 4 kvadratinių metrų sovietmečio virtuvėje. Ir mums pavykdavo „Napoleonai“!!

Bet 1988 m. išvažiavusi mėnesio stažuotei į Angliją visiškai pasitvirtinau savo knygose skaitytas žinias: maistas ten kitoks, stalai vis dėlto serviruojami, kaip ir knygose aprašoma, dalyvauji priėmimuose su paserviruotomis 4 šakutėmis ir 4 peiliais 🙂 Netgi tada man pravertė viskas, ką buvau perskaičiusi angliškose knygose angliškai. Supratau, kad man svarbu, kaip britai serviruoja ir aptarnauja. Netgi jų piknikų pintinės (hampers) man atrodė ir tebeatrodo tobulos: jokių plastikinių lėkštučių ar stiklinių, viskas tobulai gražiai supakuota pintame krepšyje. O jau po to, keliaudama po pasaulį, supratau, kad ir tai, kas lėkštėje, man labai svarbu. Galbūt ne visada įperkama, tiesa…

Kur benukeliaučiau, man labai įdomu paragauti to, ką valgo vietiniai geriausiai. Vietiniai gali valgyti ir McDonalde, bet mane domina ne tie 😉 Keliaudama į Prancūziją, Italiją, Maltą, Latviją, Ukrainą ar dar kur nors, išsiaiškinu ir vietas bei vieteles, kur galima kokybiškai pavalgyti. Tai gali būti pigiai, brangiai, ekskliuzyviai gerai ar dar kitaip. Atsimenu, Maltoje valgėme super gerame restoranėly, kur buvo užrašyta „Vet clinic“, bet, kadangi buvau pasitikrinus jau prieš tai, žinojau (na bent jau tikėjaus), kad bus gerai 🙂

Gaminti man yra smagu, įdomu, gali būti problematiška. Bet retai kada tai yra rutina. Norisi nuotykio, išbandymo. O gal išbandom ką nors? Kad ir varškėtukus su migdolų miltais? Pasigaminam pačios falafelių? (Nes kur tu jų Šiauliuose gausi? 🙂 Esu be galo dėkinga, kad yra žmonių, kurie man padeda susigaudyti tame gėrio burbule 🙂 Jos/jie man duoda patarimų, kur apsilankyti, ką suvalgyti.

Daug receptų yra parsivežtų iš kelionių, juos bandau pritaikyti savo virtuvei ir produktams. Nesu receptų kūrėja ar didelė inovatorė, bent jau čia kol kas stengiuosi užfiksuoti išbandytus, daug kartų gamintus patiekalus, kai kuriuos labai paprastus, bet gardžius. To cut a long story short, man norisi kalbėti apie gerą maistą. Bet GERAS maistas turėtų būti susijęs su GERA emocija. Todėl ir manau, kad gaminant su meile galima gauti daug nuostabių emocijų ir pamiršti blogąsias.

Man valgymas yra nuotykis. Jo gaminimas yra nuotykis. Ir šiame puslapyje receptai yra mano nuotykis.

Food adventure is part of me 🙂