Ingredients
-
200 g. Varškė
-
1 vnt. Kiaušiniai
-
100 g. Avižų dribsniai
-
žiupsnis Druska
-
1 arbatinis šaukštelis Kmynai
-
1 skiltelė Česnakas
Directions
Neklauskit manęs, iš kur tas mielas pavadinimas, nes ir nežinau. Bet jos įvairiose grupėse dabar tokios populiarios, kad neatsispyriau pabandyti. Ir ką gi, puikiai 🙂 Dar nuostabiau, kad pasiruošimui iki kepimo užtrunkame kokias 5 minutes, o valgymo derinių daugybė visokiems skoniams. Ir pačias Vandutes galite pasigaminti aštresnes, jei mėgstate, o gal su Viduržemio jūros žolelėmis.
200 g. varškės sumaišiau, patryniau su žiupsniu druskos, arbatiniu šaukšteliu kmynų ir 1 kiaušiniu. Tuomet įbėriau 100 g. ekologiškų avižų dribsnių, išspaudžiau skiltelę česnako, viską sumaišiau. Tada suformavau nedidelius rutuliukus, šiek tiek didesnius nei graikinis riešutas. Aš naudojau birią varškę, dribsniai taip pat stamboki, tai tos mano Vandutės buvo kiek „pasišiaušusios“. Man netrukdė, bet norint lygesnių, galbūt galima naudoti paprastą nebirią varškę. Kiek skaičiau, kai kas naudoja ne dribsnius, o avižų miltus, tai jos būtų dar lygesnės ir dailesnės. Bet, anot dietologės Vaidos Kurpienės, „kuo mažiau apdorotas grūdas tuo sotumas didesnis ir ilgesnis.“
Kepiau karšto oro gruzdintuvėje: 160 laipsnių, po 10 min. abi puses. Orkaitėje reiktų kepti apie 30 min., 180 laipsnių temperatūroje. Rezultatas puikus: tokios apskrudę duonelės, varškė netgi nelabai jaučiasi.
Šį kartą, kadangi eksperimentas jau pačios Vandutės, su patiekimu daug neeksperimentavau: sviestukas, šaltai rūkyta lašiša, krapai. Kitą dieną šaltos labai tiko su sviestu, ridikėliais ir šiek tiek druskos. Bet šiaip tiks su bet kokia mėgstama užtepėle, humusu, ar dar kuo tik sugalvosite ar ko turėsite šaldytuve.
Skanių improvizacijų 🙂
