Lazanija su varške ir špinatais

Share

Nuo „senų senovės“ kepu lazaniją. Kepdavau ją tada, kai daug kam tai atrodydavo tikras iššūkis, kai kiti nežinodavo, kas ta lazanija, kai būdavo sunku gauti lazanijos lakštų 😉 Visuomet ją kepdavau didžiuliame inde, o tai reikšdavo, kad bus pakviesta ir daug valgytojų. Bet daugelį metų tai būdavo „lasagna bolognese“, lazanija su mėsa. Anot mano kolegės ir Italijos maisto gerbėjos, mėsos gabalėlis dar nė vienai lazanijai nepamaišė 🙂 Bet atėjo laikas išbandyti ir vegetarišką lazaniją, kuomet kai kurie šeimos nariai nusprendė atsisakyti mėsos. Keletą kartų išbandžiau pati, o po to dar kepėme lazaniją nuostabiajame Akmenėlių dvare vadovaujami „Niam niam fabrikėlio“ šefo Jono. Taigi šis receptas yra tiesiog visų nuostabių patirčių ir istorijų sinergija 🙂

Šios lazanijos puikiai užteks trims valgytojams, na gal dviems labai išalkusiems. Tiesiog iš patirties žinau, kad tai yra sunkiai pašildomas patiekalas (mikrobangų krosnele aš nesinaudoju), o visada norisi valgyti skaniai, nors ir pietaujame ar vakarieniaujame tik dviese su dukra. Žodžiu, gaminu lazaniją ir mums dviems. Šioji, vegetariška, pagaminama greičiau negu bolognese. Taigi jeigu norite maždaug tradicinio dydžio nemažos porcijos 5-6 skanautojams, dauginkite viską iš 2 (o gal 3??). Bet nepamirštame, kad tai tikrai sotus patiekalas 🙂

Pradedame nuo varškės sluoksnio. 1-2 skilteles česnako šiek tiek pakepiname ant sviesto, tuomet į juos sudedame nuplautus ir nusausintus špinatų lapelius. Aš juos nuskalauju po vandeniu ir džiovinu salotų džiovyklėje, neįsivaizduoju savo virtuvės be jos!! (Jau nugyvenau dvi, dabar naudojuosi trečiąja. Gerai, kad dabar jų yra netgi Lidl’e, nes seniau turėdavai įdėti daug pastangų ir laiko, kad rastum tokią.) Špinatus trumpai pakepiname dėdami palaipsniui, jie nerealiai susitraukia ir pasidaro tokia keista žalia masė. Apie 200g birios varškės sumaišome dubenyje su druska, užmalame juodųjų pipirų, o po to sukratome pakepintų špinatų masę ir viską sumaišome.

Tuomet gaminame bešamelio padažą. Keptuvėje arba puode pakaitiname sviesto (galima pusiau su aliejumi), beriame 2 šaukštus miltų, vis maišome. Po kelių sekundžių jau galime pilti pieną, po truputį, vis plakdami padažą šluotele. Taip, vis maišydami, supilame apie pusę litro pieno, užmalame šiek tiek druskos ir pipirų. Atrodo kaip „rocket science“, bet taip nėra 🙂 Galų gale, jei ir liks koks miltų burbuliukas, lazanijoje jo tikrai nesijaus. Turime dar vieną sluoksnį.

Dabar galime pasiruošti sūrių. Aš tarp sluoksnių visuomet įmaišau gabalėliais plėšytos ar pjaustytos mocarelos. Patarkuojame kietojo sūrio, užbarstysime jį ant viršaus. Kam patinka sunkiau ir sodriau, kietojo sūrio galima užbarstyti ir šalia mocarelos tarp sluoksnių. Išbandykite, o po to improvizuokite.

Kepimo formą patepame aliejumi (manoji 25×16 cm, dviem – trim žmonėms). Pirmas sluoksnis turi būti varškė arba bešamelio padažas, nes lazanijos lakštas tiesiog prikeptų. Taigi, paskleidžiame bešamelio padažo, dedame kelis šaukštus varškės su špinatais, pabarstome mocarelos, dedame lazanijų lakštus, kuriuos tikrai reikės palaužyti, kad pritaikytumėte prie savo turimos formos. Ir taip 2-3 kartus, kas mėgstate, sūrio galite daugiau, tačiau daugiau sūrio reiškia ir daugiau riebalų, taigi siūlau nepadauginti. Viršutinis sluoksnis turi baigtis lazanijų lakštu, užpilame ir paskleidžiame bešamelio padažo, pabarstome kietuoju sūriu. Paprastai lazanijų lakštus kloju tris kartus.

Šauname į iki 200 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepame 30-40 min.

Patiekiame su žolelių salotomis, puikiai tiks gražgarstės, sultenės su pomidoriukais. Bet lietuviški ridikėliai su salotomis ir krapais irgi be galo tinka 🙂 Žodžiu, priklausomai nuo sezono arba to, ką turime darže ar šaldytuve.

My tip

• Viską surašyti truko ilgiau nei pagaminti. Taigi neišsigąskite 🙂

All is well that ends well.