Ingredients
-
1 Kiaušiniai
-
30 g. Mielės
-
3 valgomieji šaukštai Cukrus
-
žiupsnis Druska
-
3 valgomieji šaukštai Aliejus, saulėgrąžų
-
200 ml., šilto Pienas
-
450 g. Kviečių miltai
-
0,5 arbatinio šaukštelio Kepimo milteliai
-
0,5 arbatinio šaukštelio (nebūtinai) Vanilinis cukrus
-
keletas šaukštų Slyvų ir bananų uogienė
-
patiekimui, nebūtinai Cukraus pudra
Directions
Retai, labai labai retai užsinoriu bandelių (jeigu prisiruošiu kepti – dažniausiai jos būna su sūriu ir kumpiu, kokiu čiliuku, kad tiktų prie čili troškinio ar sultinio). Bet kartais užsimanai to kepančių mielinių bandelių aromato namuose… Taigi, pirktinės čia nepadės, nors turbūt kai kurios ir skanesnės, ir išmoningesnės. Ir būtent su uogiene, nes tokios būdavo kaime pas močiutę. Galvoju, turbūt tuomet cinamono nebūdavo iš kur taip paprastai gauti, o naminių uogienių visada turėdavome 🙂
Tada susimakaluoji kuo paprastesnę tešlą: kiaušinį, sutrupintas mieles (apie 30g.), 3 šaukštus cukraus, šaukštelį vanilinio cukraus, žiupsnį druskos šluotele paplaku, kol ištirpsta mielės, įpilu 3 valgomuosius šaukštus aliejaus ir 200 ml. šilto pieno. Tada į tai sijoju apie 400 g. miltų, sumaišytų su 0,5 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių. Kiek įmanoma, makaluoju šaukštu, o po to jau minkau rankomis. Tešla lipni, kibi (būtent ta terlionė man ir nelabai patinka su mielinėmis tešlomis). Atsimenu močiutės pamokymus kaime, kad minkyti reikia, kol nebekibs prie rankų, bet numoju į tai ranka, nes vis tiek, nesigaus tos bandelės tokios tobulai skanios, kaip keptos senelių krosnyje. Tai paminkius uždengiu ir palieku pastovėti valandą ar pusantros, kol pakils, maždaug dvigubai.
Kai ateina laikas formuoti bandeles, dedu pusę tešlos ant savo tobulo Tuperware kočiojimo padėkliuko, pabarstyto miltais, ir rankomis ištampau į stačiakampį gabalą (kokio pusės centimetro storio), tada tepu savo gamintą bananų ir slyvų uogienę beveik per visą tešlą ir vynioju į vyniotinį. Suvyniojus stengiuosi sulipdyti kraščiuką, kad kepant per daug neišsiskirtų. Supjaustau tą „vyniotinį“ kokiais 2 cm gabalėliais ir dedu į kepimo popieriumi išklotą skardą taip, kad matytųsi suvyniojimas. Kažkiek uogienės galbūt išbėgs, bet nieko čia blogo. Iš pusės kiekio išeis apie 7-8 nedidelės bandelės. Tą patį kartojame su antra puse tešlos.
Jei turime kantrybės, galime dar šiek tiek palaukti, kol bandelės vėl pakils (20-30 min.), o tuomet kepame apie 20 min. iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.
Tešla nėra labai saldi, tai patiekiant galime pasibarstyti cukraus pudra.
My tips:
- Būtent dėl to, kad tešla nėra per saldi, ji tinka visokiems kepiniams, taip pat ir su kumpiu ar šonine, dešrelėmis, vištiena ar tiesiog žolelėmis, prie troškinio ar sultinio. Tuomet gal ir vanilinio cukraus geriau neberti.
- Tešla puiki ir kitą dieną. Kadangi pati valgau mažai bandelių, o jei valgau, norisi ką tik iškepusių, šiltų, kvapnių, tai esu ne kartą palikusi pusę tešlos kitai dienai. Ji dar kyla ir kyla 🙂 Svarbu, nepamirškite uždengti, kad neapdžiūtų.
Part of the secret of success is to eat what you like and let the food fight it out inside. /Mark Twain/
