Orkaitėje kepti varškėtukai

Share

Lengvai, sveikai, greitai. Čia beveik kaip „Altius, citius, fortius“ 🙂

Šie varškėtukai mūsų virtuvės klasika, įkvėpti mano močiutės bei mano guru Virtuvės mitų griovėjų ir vienos iš jų nerealiųjų knygų „7 ingredientai.“ Aš gaminu juos kiek savaip, tai netgi tų 7 ingredientų nereikia 🙂

1 pakelį paprasčiausios varškės sumaišome su šiek tiek druskos, šaukštu cukraus, dviem kiaušiniais, puse šaukštelio kepimo miltelių. Tuomet beriame nepilną puoduką miltų (bus koks 150 g.), paminkome. Tešla bus minkšta, kibs prie rankų, taip ir turi būti, jeigu norime minkštučių varškėtukų. Tada aš iš viso gabalo imu dalį tešlos, tiesiog įmetu ją į miltus ir padarau tokią dešrelę, kurią ant lentutės susmulkinu mažais gabalėliais ir pavertusi stačiai spusteliu.

Sudedame į skardą, palikdami mažus tarpelius, ir kepame 20-25 minutes iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.

Patiekiu su sviesto ir grietinės/ grietinėlės padažu.

Teleportacija į praeitį : tokius varškėtukus kepdavo mano močiutė (ji tikrai naudodavo sodą, o ne kepimo miltelius:) ) Per atostogas kaime mane netgi nervindavo (!!!), kai močiutė ryte ateidavo prie lovos ir tyliai klausdavo, „Rūtele, ko norėsi pusryčiams?“ Galvodavau, kad noriu dar pamiegot, per miegą pašnabždėdavau ką nors, o kai atsikeldavau, tai jau būdavo ant stalo!! Va toks yra tikras anūkų lepinimas, netgi tomis paprastomis sąlygomis, kokios buvo eilinėje kaimo gryčioje. Kadangi močiutės nebegaliu paklaust, klausiau mamos, kaip vadinome tą orkaitę, kuri buvo kaimo name, malkomis kūrenamoje „ležankoje“. Na ir nieko naujo, jie ją vadino „dukofke“ 🙂 🙂 Joje keptų varškėtukų skonis buvo nerealus, o kartais dar kepdavo krosnyje po duonos kepimo (nes krosnis įkaitusi, ir galima karštį išnaudoti kitiems kepiniams), tai tada iš viso būdavo wow! Dar būdavo ir toks variantas: močiutė juos iškepdavo anksti, tuomet sudėdavo į molinį dubenį, pašlakstydavo grietine ir sviestu ir palikdavo uždengtus, iki kol mes atsikeldavome. Taigi dar visai kitoks minkštų varškėtukų skonis.

Atrodo, paprasti varškėtukai. Visiems. O aš juos gaminu su tiek daug prisiminimų 🙂

Yesterday is history. Tomorrow is a mystery. Today is a gift. That’s why we call it THE PRESENT.