Aguonų tortas

Share

Aguonų torto receptas, atkeliavęs į mūsų šeimą iš mano krikšto mamos receptų kolekcijos dar iš tų laikų, kai džiūvėsėlių nebūdavo pirkti, turėdavome juos pasigaminti pačios (kartais džiovindavome ant radiatoriaus, kad būtų greičiau :)). Ir paprastas batonas tai jau netikdavo, turėdavo būti kokia nors prabangesnė pynutė! Apie šį kepinį visada reikėdavo iš anksto pagalvoti, nes ir aguonų reikėdavo užsiauginti ar „susimedžioti“ iš draugų, giminių ar pažįstamų. Gal dėl to jis būdavo toks nepaprastai skanus. Ir dažniausiai valgomas tik per Kalėdas (po to šeimos tradicijos privertė jį valgyti ir per Kūčias, gal ne tokia ir baisi nuodėmė…) Mamytės užrašytas receptas dabar atrodo taip 🙂

Dabar pagaminimas paprastesnis, bet vis dėlto geriau apie jį pagalvoti šiek tiek iš anksto, bent dieną iki Kūčių (ar kitos progos). Taigi, normalaus dydžio tortukui iškepti reikia 0,5 litro aguonų. Jas užpilame verdančiu vandeniu, pamaišome, nupilame šiukšlytes, jeigu iškyla, ir taip dar porą kartų. Tuomet paliekame kelioms valandoms, o geriausiai – per naktį. Aguonoms išmirkus, pilame jas į sietelį ir palaukiame, kol nusivarvės. O tuomet laukia darbelis – permalti jas mėsmale du kartus. Šis „aparatas“ mano virtuvėje praktiškai naudojamas tik šiam darbui 🙂

Anksčiau tai būdavo sūnaus darbas, dabar šias pareigas perėmusi dukra. Taigi, permaltas aguonas dideliame dubenyje maišome ir sukame su kiaušinių tryniais ir cukrumi. Prireiks kokių 8-9 kiaušinių. Dedame po porą trynių, keletą šaukštų cukraus, pasukame, ir taip, kol sudedame visus trynius ir dvi nepilnas stiklines cukraus. Įberkime ir porą šaukštelių cinamono. O baltymus reikia išplakti iki standžių putų. Nepamažinkite dubens, bus daug 🙂 Tuomet į aguonų masę po truputį atsargiai įmaišome baltymus ir džiūvėsėlius (reikės kokių 3/4 stiklinės).

Viską atsargiai sukrečiame į kepimo popieriumi išklotą kepimo indą ir kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie valandą. Šiam aguonų kiekiui man geriausiai tinka 25-26 cm skersmens indas. Baigiant kepti ties viduriu pabandome įbesti sausą peilį. Jei jis liks sausas – viskas iškepę.

Išėmę iš orkaitės, šiek tiek palaukite, o paskui apverskite – kremą geriausia pilti ant apatinės pusės, nes ji lygi. Dažnai būna taip, kad patį kepinį išsikepu vieną dieną, o kremą gaminu jau kitą, tik tuomet atvėsusį tortuką pridenkite, kad neapdžiūtų.

Kremas paprastas paprasčiausias, tik reikalaujantis kantrybės. Į didelį puodą pilame litrą pieno, 2 stiklines cukraus ir porą šaukštelių vanilinio cukraus. Maišydami užverdame ir pasiruošiame stovėti prie viryklės kokį pusvalandį, nes reikės nuolat maišyti, o pienas tikrai norės išbėgti. Kol užviręs pienas su cukrumi dar visiškai skystas, juo laistome tortą, keletą kartų. Aš netgi gerokai pabadau tortą peiliu, kad kuo daugiau prisigertų. Taip tortas pasidaro šlapesnis, sunkesnis, o ne tik paprastas aguonų pyragėlis.

Tuomet kremą maišydami verdame toliau, kol sutirštėja iki tokios beveik „karvutės“ konsistencijos. Jeigu pradeda labai traukti prie dugno, neleiskime prisvilti, tuoj ir pilkime ant torto. Prieš pilant kremą tortą siūlau jau būti pasidėjus ant tos lėkštės ar padėklo, kuriame ir serviruosime. Tuomet kremas gražiai nubėgs per kraštus, o jeigu ir daugiau, tai tik smagiau po to valgantiems. Papuošimui aš dažniausiai tiesiog dar pabarstau aguonomis, bet galite ir kokią snaigę iš cukraus pudros išbarstyti, kai atvės.

My tips

• Kas mėgstate – tiks pridėti riešutų.
• Joks kondensuotas pienas ar „Rududu“ neatstoja šio išvirto kremo. Kiek greičiau kremas pradeda tirštėti, dalį pieno pakeitus grietinėle.
• Ir ilgiau pastovėjęs tortukas skanus, jame cukraus tikrai pakanka, kad užkonservuotų ilgesniam laikui. Bet reiktų pridengti, kad neapdžiūtų.

Christmas time, mistletoe and wine…